Sūdytų mėsos gaminių rūkymas
Kad sūdyta mėsa
išsilaikytų, reikia ją dar išrūkyti. Su dūmais išsiskiria dezinfekuojančių cheminių junginių,
mėsą užkonservuoja. Be to, rūkoma mėsa įgyja malonų kvapą, sumažėja jos vandeningumas, o tai
patvarumą. Labai gerai mėsą
kadagio, ąžuolo ir alksnio dūmai. Stipriausių konservuojančių priemonių turi
dūmai, nors nuo jų mėsa
patamsėja, tačiau įgauna malonų kvapą ir skonį, todėl kadagio dedama
ir baigiant rūkyti. Spygliuočių malkos rūkymui netinka,
sakų mėsa pasidaro aitri. Rūkymui tinka ne
malkos, bet ir piuvenos, svarbu, kad
būtų sausas, o ugnis rusentų iš lėto. Užpilus ant malkų suspaustų pjuvenų,
neliepsnoja, o tik smilksta ir išskiria
dūmų. Piuvenos turi būti
ir nesuterštos. Rūkant drėgnomis arba kačių suterštomis piuvenomis mėsa įgauna
kvapą, kurio neimanoma panaikinti.
Mėsą
rūkyti tik šaltais dūmais, apie 15 laipsnių temperatūroje. Prieš rūkymą mėsa
būti apdžiovinta. Rūkomus mėsos gabalus rūkykloje reikia
taip, kad vieni kitų nesiektų, po kelių dienų pakraščiuose
gabalai perkeliami į vidurį.
kaitaliodami vienodai išrūkysime
mėsos gabalus.
Karštuose dūmuose rūkant išvarva dalis riebalų, mėsa praranda žymią sulčių dalį, dešrose
tuštumos, pjaunant trupa. Negerai kai, rūkant karštuose dūmuose,
mėsos paviršius. Per tokį apkepusį ir sukietėjusį sluoksnį dūmai sunkiai
į mėsos vidų, todėl taip rūkyta mėsa blogai laikosi:
greitai išsipučia, nes
prasideda rūgimas.
Kiek
rūkyti, priklauso nuo mėsos gabalų dydžio ir
dūmų kiekio rūkykloje. Kumpiai ir skilandžiai išrūksta per 2-4 savaites, mažesni
gabalai - per 1-1,5 savaites, nugarinės, storos dešros -
6-10 dienų, plonas dešras galima parūkyti 2-4 dienas.
