Genetiškai modifikuoti organizmai: kas pasikeitė per dešimt metų

Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija

Šiame straipsnyje nepristatinėsiu, kas genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Tai žino kiekvienas suaugęs Lietuvos gyventojas. O jei ir nežino, pakanka interneto paieškos sistemoje įvesti „genetiškai organizmai“ ir pavyzdžiui google jums suras 19 lietuviškų nuorodų, o jei skaitote angliškai, - rasite nei milijoną informacijos šaltinių. Šio tikslas - apžvelgti kas per paskutinę dekadą GMO srityje, kito visuomenės susidomėjimas GMO, ar teisingu keliu ėjo aplinkosaugininkai, ir šiuo metu esame. Pasirinktas dešimties metų sutampa su pirmosiomis aplinkosaugininkų 1999 metais. Tada nežinia kiek straipsnių lietuvių būtume radę, nes Lietuvoje tik pradėta kalbėti apie neigiamą poveikį. Ką reiškia „GMO“ žinojo tik mokslininkai ir farmacininkai, o kitiems skambėjo panašiai kaip „NSO“ (neatpažintas skraidantis objektas), o paskaitose ar diskusijose žmonės lingavo galvas: viskas atrodė tolima ir neaktualu, kad kam reikia kalbėti „kažkokias biotechnologijas“. Net ir 2001 m. vasarą akcija „Baltijos šalys be GMO“ Lietuvos ginančių specialistų buvo išvadinta „neaktualia ir nesavalaike“.

Jau m. GM augalų (medvilnės, sojos, rapsų) plotai JAV ir Pietų užėmė 1,7 mln. ha, o cukrinių runkelių bandymai, plačiajai visuomenei nežinant, 1998-2000 m. buvo ir Lietuvoje. Galbūt todėl 2000 metais tarptautinių organizacijų Lietuvai prisijungti prie „Penkerių metų be moratoriumo“ ir „Zonų be GMO“ kūrimo, atrodė daugiau utopiškas – sunku įsivaizduoti, jog šį procesą dar įmanoma sustabdyti.
žinia, jog Lietuva Europos Sąjungos nare realybe, mūsų šalyje buvo priimti griežti GMO reglamentuojantys teisės aktai, pradėta žymėti GM produktus, o Valstybinė maisto ir veterinarijos inicijavo modernios tyrimus atliekančios laboratorijos steigimą, iš tikrųjų buvo tiriami pavyzdžiai ir netgi apie šių tyrimų informuojama visuomenė. Teisybę kalbant, apie tokį procesų skaidrumą nesapnavome 2000 metais.
Aplinkosaugininkų paskaitos, parengti straipsniai ir davė sniego gniūžtės efektą: į anti-GMO judėjimą įsijungė jaunų tėvų, pagonių, gyvūnų teisių, jaunimo ir organizacijos, bei kartu su aplinkosaugininkais metų pavasarį visi dalyvavo didžiulėje protesto prie LR Seimo rūmų. buvo pasisakoma prieš planuojamą išduoti leidimą Lietuvoje GM kukurūzus. Ir šis plačiosios visuomenės šauksmas buvo išgirstas, o leidimas nebuvo išduotas.

Tuomet, prieš 10 metų, ir buvome įsitikinę savo teisumo, šiek tiek nerimavome, ar iš tiesų Lietuvai meškos paslaugos: anot Aplinkos specialistų ir mokslininkų, neleidus auginti ir GMO, mes sustabdysime mokslą, nes esą kitos šalys tik ir tai, o mes prarasime konkurencingumą. Praėjus dešimčiai metų lieka pripažinti – kaimynų žemės ūkio specialistai protingai niekur nenuskubėjo, tad šiuo požiūriu nelabai ir atsiliekame. O štai mūsų biotechnologijos ir pramonė, kaip dirbo tarptautiniu mastu, ir dirba.
Prieš 10 metų mokslininkai ir biotechnologijos pramonės teigė, jog GMO ir pagydys pasaulį. Vėliau paaiškėjo, kad nebuvo auginami žmonių maistui, vietoje to naudoti gyvulių pašarui, biokurui (biodyzeliui ir bioetanoliui) pluoštui gaminti. Įsisukus kovai su klimato kaita, iškelta nauja mintis: GMO padės šiame ir taps stebuklingo šaltiniu. Tačiau kuo daugiau maistinės kultūros naudojamos gaminti, tuo labiau iškreipiama ir brangsta maistas. Naudingas būti nebent vadinamasis trečiosios kartos biokuras, iš dumblių. Bet tai tikriausiai kito straipsnio tema...

nereiktų galvoti, kad šiuo metu ramiai atsipūsti: turime griežtus GMO reglamentuojančius įstatymus, lietuviškos įmonės stengiasi GM produktų savo gamybos procesuose, dažna bobutė ilgokai aliejaus etiketes, kad išsirinktų nemodifikuotą produktą, o Facebook‘o grupėje „Aš prieš Lietuvoje“ yra apie narių. Net ir mūsų parlamentarai apie griežtesnį GMO reglamantavimą...

„laimėtas tik mūšis, bet ne karas“. didelį aplinkosaugininkų ir aktyvių piliečių nerimą sukėlė šių metų kovo 2 d. Europos Komisijos išduotas auginti genetiškai modifikuotas „Amflora“. Leidimas galioja 10 metų. Galbūt precedentas, ir dabar pasipils kiti prašymai GM kultūroms įteisinti. Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis (reikia 1 mln. gyventojų parašų, kad būtų galima inicijuoti teisės aktų keitimą) europiečiai ėmėsi peticijos. kas gana akcijoje dalyvaujantys gyventojai pamiršo, kad tik pasipriešinimas prieš dešimtmetį Europą apsaugojo nuo išplitimo, arba žmonės tiesiog pasiklydo jūroje, nieko nebežino apie GMO poveikio sveikatai ir tyrimus, o Arpado Puštai 1998 m. tyrimas su GM bulvėmis atrodo šimtmečio senumo. Naujausi poveikio tyrimai, deja, nedžiugina, nes įtarimai, jog auginant plačiai naudojamas RoundUp‘as yra kenksmingesnis aplinkai ir žmogui, nei manyta, o pačių GMO poveikis šiol neištirtas.

Galėdami pasidžiaugti, kad per dešimtmetį visi kartu padarėme didžiulę pažangą – ne sužinojome, kas yra GMO, jau ir atsakingai renkamės, pasirašome peticijose, visgi turime nepamiršti, kad didelė kova dėl įtakos ir pinigų, ir mes šioje neturime likti stebėtojais. Kad po dešimties metų vėl galėtumėm drąsiai pasakyti: aš padariau viską, ką galėjau.