Iš ko gaminama
Apie baltymus
Baltymai - visų gyvų ląstelių protoplazmos pagrindas. Su jų savybėmis 
įvairialypė organizmo gyvybinė veikla - 
virškinimo ir raumenų veiklos iki 
ir augimo. Daugiau kaip 45% gyvūnų 
sausojo svorio 
baltymai.
Ląstelių baltymai yra 
koloidai. Tai stambiamolekulės, azotinės medžiagos, turinčios anglies, deguonies, vandenilio, sieros, dažnai ir fosforo. Daugiausia baltymų 
sojinių ir aliejinių augalų sėklose.
Pagal sudėtį baltymai būna paprastieji ir sudėtiniai. 
susideda iš aminorūgščių. Gyvūnų ir augalų organizme aminorūgštys 
per baltymų apykaitą. Iš įvairių baltymų išskirtos ir ištirtos 22 aminorūgštys. Visos 
yra amfoteriniai 
ir turi bazinių bei rūgštinių savybių. 
aminorūgščių yra riebiųjų rūgščių dariniai, kuriuose 
vieno vandenilio atomų NH2 grupė.
Gamtoje rasta 
kelios dešimtys aminorūgščių be tų, kurias 
baltymai. Daugelyje augalų (bręstančiose sėklose, šaknyse, gumbuose) jos laisvos. Dažniausios aminorūgštys - leucinas, tirozinas, argininas ir histaminas; spėjama, kad pasigamina augaluose iš 
azoto.
Dalis žmogui būtinų aminorūgščių sintetinasi pačiame organizme. Tačiau 10 jų yra nepakeičiamos, 
yra pats 
jų susintetinti negali. Baltymai, kurie tokių aminorūgščių pakankamai, vadinami pilnaverčiais. Augalinės kilmės baltymai šiuo požiūriu 
yra nepilnaverčiai. Tik 
augalų, pavyzdžiui,, ankštinių grūdų, baltymai pagal aminorūgščių sudėtį panašūs į gyvulinius. Tačiau 
iš augalų sudaryti ir tokį maistą, kuris turėtų 
visų aminorūgščių, reikalingų audinių ląstelėms atkurti.
Kai kurias aminorūgštis, pavyzdžiui, gliutamininę rūgštį ir metioniną, plačiai naudoja medicina.
Sudėtiniai baltymai, 
proteidai, yra baltymų junginys su 
medžiaga. Lipoproteiduose tokia medžiaga į riebalus panašūs lipoidai, gliukoproteiduose - 
nors didelio 
svorio angliavandeniai, nukleoproteiduose - nukleininė rūgštis, 
yra labai 
įvairiems organizmo gyvybiniams procesams, 
jų ir paveldimumui.
Nukleininių rūgščių hidrolizės metu atsipalaiduoja 
ir pirimidino bazės. Augalų ir gyvūnų organizme iš bazių susidaro nemažai produktų, iš jų ir šlapimo rūgštis - žmogaus purinų apykaitos 
produktas; kai kuriuose 
susidaro kofeinas (arbatmedžio 
ir kavamedžio vaisiuose), teobrominas (kakavmedžio vaisiuose), teofilinas (arbatmedyje), 
(ryžiuose, miežiuose, sojose, pupelėse, cukriniuose runkeliuose ir kt.), 
(miežių daiguose, moliūgo ir žemės riešutų sėklose ir kt.), uracilas (kviečiuose) ir t. t.