-
Avienos patiekalai
(43)
-
Bulviniai patiekalai
(179)
-
Daržovių patiekalai
(884)
-
Grybų patiekalai
(140)
-
Jautienos patiekalai
(108)
-
Jūros gėrybių patiekalai
(92)
-
Kiaulienos patiekalai
(315)
-
Kiaušinių patiekalai
(122)
-
Miltų ir kruopų patiekalai
(934)
-
Paukštienos patiekalai
(299)
-
Pieniški patiekalai
(143)
-
Sojų patiekalai
(22)
-
Sūrio patiekalai
(36)
-
Vaisių ir uogų patiekalai
(304)
-
Veršienos patiekalai
(45)
-
Žuvies patiekalai
(422)
-
Žvėrienos patiekalai
(36)
Svogūnai
Viena
paplitusių daržovių — valgomasis svogūnas yra savotiško
ir turi nepaprastų biologinių savybių. Svogūnas kilęs iš Pietvakarių Azijos. Iš Persijos
atkeliavo į Egiptą ir Graikiją. Graikai žinojo
kelias svogūno rūšis, jie
jį ir maistui, ir vaistams. Iš Romos augalas
į kitas valstybes, viduramžiais jį augino
daugelis Europos šalių.
Šiuo
įvairios svogūno rūšys auginamos visose
šalyse. Mūsų šalyje jis auginamas
visur: nuo pietinių iki pačių šiauriausių rajonų. Dėl
cheminės sudėties svogūnas maisto ir medicinos
vartojamas labai įvairiai. Svogūno
aliejus yra aštraus
ir erzina akių ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Jis
tirpsta riebaluose ir neišgaruoja kaitinamas. Aštraus
ir kvapo svogūno veislės turi
eterinių aliejų ir geriau išsilaiko. Ropelės turi cukraus, ląstelienos,
ir fosforo druskų, organinių rūgščių, flavonoidų, saponinų, glikozidų. Svogūno vitaminų kompleksą sudaro
C, B1, B2 (nedaug) ir provitaminas A. Įvairių veislių ropelių skonis skiriasi,
koks cukraus, rūgščių, eterinio
ir kitų medžiagų santykis.
Svogūnai valgomi žali, virti, kepti, marinuoti ir džiovinti.
suteikia maistui
tikrą prieskonį, vitaminizuoja jį. Todėl jie dažnai
kulinarijoje, ruošiant įvairiausius mėsos, žuvies ir daržovių patiekalus. Beveik visur
žali svogūnų laiškai, kurie turi
vitamino C ir kitų naudingų medžiagų. Žalius svogūnų laiškus galima
šiltnamiuose, inspektuose ir netgi dėžėse
palangių ištisus metus. Pietuose žaliems laiškams dažnai auginamas
česnakas. Kadangi svogūnai turi
vitaminų, ypač vitamino C, jie
tinka skorbutui, avitaminozei, gripui
ir jo profilaktikai.
Švieži svogūnai didina virškinamųjų sulčių skyrimąsi, gerina apetitą ir virškinimą, maistingųjų medžiagų pasisavinimą. Dėl to
užkandžiaujama prieš valgį, jų dedama į įvairius užkandžius ir antruosius patiekalus.
svogūnai šiek tiek mažina kraujyje
kiekį, juos galima vartoti,
diabetu: ligoniams rekomenduojama
keptų svogūnų sriubą. Nuo žarnyno uždegimų, vidurių užkietėjimų ir hemorojaus
padeda šviežios svogūnų sultys, jų rekomenduojama
po 1 arbatinį šaukštelį 3—4 kartus per dieną prieš valgį. Svogūnus
vartoti, sergant hipertonine
ir ateroskleroze (kartu su kitokiu
ir dieta). Pastaraisiais metais
patvirtinta, kad svogūnai efektyviai mažina
cholesterino kiekį ir stabdo aterosklerozės vystimąsi.
pramonė gamina preparatą alilčepą — spiritinę svogūnų ištrauką. Jis
bakterijas, stimuliuoja žarnyno raumenų judesius ir sekreciją,
savijautą. Alilčepas vartojamas nuo žarnyno
ir vidurių užkietėjimo (po 15—20 lašų 5 kartus per dieną prieš valgį).
gali būti gydoma aterosklerozė ir
sklerozinė forma (po 20—30 lašų 3—4 kartus
dieną 3—4 savaites).
Liaudies medicina, gydydama vandenę, dažnai
šlapimą varančiomis svogūnų savybėmis. Tačiau reikia būti labai atsargiems,
svogūnų negalima vartoti, sergant
širdies ir kepenų ligomis. Tik gydytojui visapusiškai ištyrus ligonį,
leisti gydytis svogūnais.
svogūnais varomos apvaliosios kirmėlės (askaridės, landuonys).
atvejais juos
vartoti nevalgius
3—4 dienas gerti po 1/3—1/2 stiklinės svogūnų antpilo.
susmulkinamas vidutinio dydžio svogūnas, užpilamas
vandens ir laikomas 8—12 h. Svogūnų košele
niežintys išbėrimai, spuogai, strazdanos, pigmentinės dėmės. Apsideginus reikia
pat patepti nudegimą šviežių svogūnų košele — ji mažina uždegimą ir neleidžia
pūslėms. Svogūnų košelė su pienu ir keptais svogūnais
pūlinių subrendimą, minkština nuospaudas.
Plaukams stiprinti ir jų
spartinti galvos
1—2 kartus per savaitę įtrinamą svogūnų
arba košele, arba
svogūnų lukštų nuoviru. Be to, tokiais nuovirais (sauja lukštų
vandens, verdama 5—10 min) plaunama galva,
išnyktų pleiskanos ir plaukai įgautų šiaudų ar
atspalvį.
Sultys ir šviežiai paruošta košelė, uždėta su marle, valo pūliuojančias žaizdas
opas ir padeda
gyti. Liaudis naudojasi svogūnų gebėjimu užmušti pūlines ir
bakterijas. Šią svogūnų savybę lemia juose esančios
mikrobus užmušančios medžiagos — fitoncidai. XIX amžiaus rusų
buvo nurodoma, kad svogūnas
tinka nuo „limpamų" ligų ir epidemijų
į patalpas įsiskverbiančių „užkratų". įdomu tai, kad
šalį a kviečių ar rugių padėti svogūnai apsaugodavo grūdus nuo kirmėlių.
Šie
stebėjimai moksliškai buvo pagrįsti tada, kai
B. Tokinas, mokslo, tiriančio fitoncidus, pradininkas, įrodė, kad švieži svogūnai turi medžiagų, užmušančių
ir patologinius mikrobus. Nelygu
ir veikimo laikas, jos užmuša auksinį stafilokoką, juodligės lazdeles, difterijos, tuberkuliozės ir
pavojingus mikrobus. Svogūnų fitoncidais
gripinė sloga (3—4 kartus
dieną 10—15 min. į nosį kišami gabaliukai vatos, pamirkyti šviežiose svogūnų sultyse), ausų uždegimai (vatos tamponėliai įkišami į ausis).
Žarnyno
paveikti svogūnų sultys geriamos.
anginoms ir plaučių pūlingiems procesams, fitoncidai įkvepiami (inhaliacijai
tik šviežia košelė, nes po 10—15
ji praranda stipriausius
ir jos gydomasis
gerokai sumažėja). Šviežiomis svogūnų sultimis
gydomos gleivinės opelės. Kadangi svogūnų
stabdo kai kurių grybelių veiklą,
kartais jais
trichomonozė — gaminama sutirštinta svogūno ištrauka, sumaišyta per pusę su
(preparatas alilgliceras).
paplitusių daržovių — valgomasis svogūnas yra savotiško
ir turi nepaprastų biologinių savybių. Svogūnas kilęs iš Pietvakarių Azijos. Iš Persijos
atkeliavo į Egiptą ir Graikiją. Graikai žinojo
kelias svogūno rūšis, jie
jį ir maistui, ir vaistams. Iš Romos augalas
į kitas valstybes, viduramžiais jį augino
daugelis Europos šalių.Šiuo
įvairios svogūno rūšys auginamos visose
šalyse. Mūsų šalyje jis auginamas
visur: nuo pietinių iki pačių šiauriausių rajonų. Dėl
cheminės sudėties svogūnas maisto ir medicinos
vartojamas labai įvairiai. Svogūno
aliejus yra aštraus
ir erzina akių ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Jis
tirpsta riebaluose ir neišgaruoja kaitinamas. Aštraus
ir kvapo svogūno veislės turi
eterinių aliejų ir geriau išsilaiko. Ropelės turi cukraus, ląstelienos,
ir fosforo druskų, organinių rūgščių, flavonoidų, saponinų, glikozidų. Svogūno vitaminų kompleksą sudaro
C, B1, B2 (nedaug) ir provitaminas A. Įvairių veislių ropelių skonis skiriasi,
koks cukraus, rūgščių, eterinio
ir kitų medžiagų santykis.Svogūnai valgomi žali, virti, kepti, marinuoti ir džiovinti.
suteikia maistui
tikrą prieskonį, vitaminizuoja jį. Todėl jie dažnai
kulinarijoje, ruošiant įvairiausius mėsos, žuvies ir daržovių patiekalus. Beveik visur
žali svogūnų laiškai, kurie turi
vitamino C ir kitų naudingų medžiagų. Žalius svogūnų laiškus galima
šiltnamiuose, inspektuose ir netgi dėžėse
palangių ištisus metus. Pietuose žaliems laiškams dažnai auginamas
česnakas. Kadangi svogūnai turi
vitaminų, ypač vitamino C, jie
tinka skorbutui, avitaminozei, gripui
ir jo profilaktikai.Švieži svogūnai didina virškinamųjų sulčių skyrimąsi, gerina apetitą ir virškinimą, maistingųjų medžiagų pasisavinimą. Dėl to
užkandžiaujama prieš valgį, jų dedama į įvairius užkandžius ir antruosius patiekalus.
svogūnai šiek tiek mažina kraujyje
kiekį, juos galima vartoti,
diabetu: ligoniams rekomenduojama
keptų svogūnų sriubą. Nuo žarnyno uždegimų, vidurių užkietėjimų ir hemorojaus
padeda šviežios svogūnų sultys, jų rekomenduojama
po 1 arbatinį šaukštelį 3—4 kartus per dieną prieš valgį. Svogūnus
vartoti, sergant hipertonine
ir ateroskleroze (kartu su kitokiu
ir dieta). Pastaraisiais metais
patvirtinta, kad svogūnai efektyviai mažina
cholesterino kiekį ir stabdo aterosklerozės vystimąsi.
pramonė gamina preparatą alilčepą — spiritinę svogūnų ištrauką. Jis
bakterijas, stimuliuoja žarnyno raumenų judesius ir sekreciją,
savijautą. Alilčepas vartojamas nuo žarnyno
ir vidurių užkietėjimo (po 15—20 lašų 5 kartus per dieną prieš valgį).
gali būti gydoma aterosklerozė ir
sklerozinė forma (po 20—30 lašų 3—4 kartus
dieną 3—4 savaites).Liaudies medicina, gydydama vandenę, dažnai
šlapimą varančiomis svogūnų savybėmis. Tačiau reikia būti labai atsargiems,
svogūnų negalima vartoti, sergant
širdies ir kepenų ligomis. Tik gydytojui visapusiškai ištyrus ligonį,
leisti gydytis svogūnais.
svogūnais varomos apvaliosios kirmėlės (askaridės, landuonys).
atvejais juos
vartoti nevalgius
3—4 dienas gerti po 1/3—1/2 stiklinės svogūnų antpilo.
susmulkinamas vidutinio dydžio svogūnas, užpilamas
vandens ir laikomas 8—12 h. Svogūnų košele
niežintys išbėrimai, spuogai, strazdanos, pigmentinės dėmės. Apsideginus reikia
pat patepti nudegimą šviežių svogūnų košele — ji mažina uždegimą ir neleidžia
pūslėms. Svogūnų košelė su pienu ir keptais svogūnais
pūlinių subrendimą, minkština nuospaudas.Plaukams stiprinti ir jų
spartinti galvos
1—2 kartus per savaitę įtrinamą svogūnų
arba košele, arba
svogūnų lukštų nuoviru. Be to, tokiais nuovirais (sauja lukštų
vandens, verdama 5—10 min) plaunama galva,
išnyktų pleiskanos ir plaukai įgautų šiaudų ar
atspalvį.Sultys ir šviežiai paruošta košelė, uždėta su marle, valo pūliuojančias žaizdas
opas ir padeda
gyti. Liaudis naudojasi svogūnų gebėjimu užmušti pūlines ir
bakterijas. Šią svogūnų savybę lemia juose esančios
mikrobus užmušančios medžiagos — fitoncidai. XIX amžiaus rusų
buvo nurodoma, kad svogūnas
tinka nuo „limpamų" ligų ir epidemijų
į patalpas įsiskverbiančių „užkratų". įdomu tai, kad
šalį a kviečių ar rugių padėti svogūnai apsaugodavo grūdus nuo kirmėlių.Šie
stebėjimai moksliškai buvo pagrįsti tada, kai
B. Tokinas, mokslo, tiriančio fitoncidus, pradininkas, įrodė, kad švieži svogūnai turi medžiagų, užmušančių
ir patologinius mikrobus. Nelygu
ir veikimo laikas, jos užmuša auksinį stafilokoką, juodligės lazdeles, difterijos, tuberkuliozės ir
pavojingus mikrobus. Svogūnų fitoncidais
gripinė sloga (3—4 kartus
dieną 10—15 min. į nosį kišami gabaliukai vatos, pamirkyti šviežiose svogūnų sultyse), ausų uždegimai (vatos tamponėliai įkišami į ausis).Žarnyno
paveikti svogūnų sultys geriamos.
anginoms ir plaučių pūlingiems procesams, fitoncidai įkvepiami (inhaliacijai
tik šviežia košelė, nes po 10—15
ji praranda stipriausius
ir jos gydomasis
gerokai sumažėja). Šviežiomis svogūnų sultimis
gydomos gleivinės opelės. Kadangi svogūnų
stabdo kai kurių grybelių veiklą,
kartais jais
trichomonozė — gaminama sutirštinta svogūno ištrauka, sumaišyta per pusę su
(preparatas alilgliceras).
Skaniausi patiekalai su šiuo ingredientu:
-
Raugintų kopūstų ir kitų daržovių sriuba
10/10
-
Brokolių salotos su vištiena
10/10
-
Salotos su slyvomis
10/10
-
Užkandėlė „Fantazija“
10/10
-
Salotos su ančiuviais
10/10
-
Picos padažas
10/10
-
Krevečių kataifi su kiaušiniais
10/10
-
Pikantiškas padažas
10/10
-
Krevečių salotos su vyšniomis
10/10
-
Žuvies kukuliai
10/10
-
Vištienos Enchiladas su padažu Mole
10/10
-
Silkė su pomidorais
10/10
-
Silkės ir grybų užkandis
10/10
-
Kiaulės galvos vyniotinis
10/10
-
Makaronai su daržovėmis ir krevetėmis
10/10
-
Žuvies pyragėliai
10/10
-
Silkė su citrina
10/10
-
Žiediniai kopūstai su kumpiu
10/10
-
Lietuviškas kiaulienos troškinys
10/10
-
Kugelis su spirgų ir svogūnų padažu
10/10
-
Konservuotų pupelių užkandėlė
10/10
-
Balinta sriuba
10/10
-
Silkė padaže
10/10
-
Marinuota silkė su paprika
10/10
-
Pomidorų-agurkų salotos
10/10
-
Fetos sūrio ir daržovių salotos
10/10
-
Vištienos sultinys
10/10
-
Kukurūzų pyragas su moliūgu
10/10
-
Svogūnų sriuba
10/10
-
Žuvis su alyvuogėmis
10/10
