-
Avienos patiekalai
(43)
-
Bulviniai patiekalai
(179)
-
Daržovių patiekalai
(884)
-
Grybų patiekalai
(140)
-
Jautienos patiekalai
(108)
-
Jūros gėrybių patiekalai
(92)
-
Kiaulienos patiekalai
(315)
-
Kiaušinių patiekalai
(122)
-
Miltų ir kruopų patiekalai
(934)
-
Paukštienos patiekalai
(299)
-
Pieniški patiekalai
(143)
-
Sojų patiekalai
(22)
-
Sūrio patiekalai
(36)
-
Vaisių ir uogų patiekalai
(304)
-
Veršienos patiekalai
(45)
-
Žuvies patiekalai
(422)
-
Žvėrienos patiekalai
(36)
Mėlynės
Mėlynė — erikinių (viržinių) šeimos
krūmelis. Jo lapai elipsiški, nukrintantys, žiedai žalsvai rožiniai. Vaisiai — rutuliškos mėlynai
uogos, jų minkštimas saldžiarūgštis, sutraukiantis. Žydi gegužės, uogos sunoksta liepos—rugsėjo mėnesį. Mėlynės
beveik visoje miškų zonoje. Mėlynės —
medingas augalas, iš jų surinktas
medus yra
malonaus kvapo. Mėlynės uogos
visiškai sunokusios; jos lengvai maigosi, todėl
rinkti labai atsargiai.
renkamos sausu oru,
išdžiūvus. Konservuotos cukrumi
gerai išsilaiko. Ilgam
uogos džiovinamos pastogėse arba pavėsyje.
Mėlynių
turi 5—6% cukraus, apie 1% rūgščių (citrinos, obuolių, pieno, chino, gintaro),
C, rauginių (apie 1,5%), pektininių (0,6%) ir dažinių medžiagų, glikozido mirtilino. Mėlynės turi
negu kitos
ir vaisiai mangano, daug geležies. Mėlynės
šviežios ir džiovintos. Iš uogų daromi ekstraktai, sultys, sirupai, uogienės, kisieliai, morsas. Uogomis ir sultimis,
turi raudonai
pigmento, dažomi vynai, likeriai ir nealkoholiniai gėrimai. Anksčiau iš mėlynių sulčių
gaminami purpuriniai ir
dažai dailininkams. Sumaišius su kitomis medžiagomis, iš uogų gaminami dažai
ir popieriaus dirbiniams dažyti,
lapuose yra rauginių medžiagų, organinių rūgščių (taip
ir askorbininės), eterinio aliejaus ir glikozidų neomirtilino, erikolino, arbutino.
lapai ir stiebai
odų rauginimui ir dažymui.
Iš uogų pagamintas
mėlynių vynas turi gydomųjų ir dietinių savybių ir
kaip efektyvus
nuo viduriavimų. Vynas
sutraukiančiai, nes uogos
rauginių medžiagų. Todėl vidurius kietina ir šviežios uogos, uogų
antpilai, mėlynių kisielius. Mėlynės uogos — puikus skrandžio ir žarnų
reguliatorius, jas galima
nuo visokių viduriavimų ir bet
amžiuje. Be to, jos gerai
skrandžio (ypač sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui) ir žarnyno katarus. Liaudies medicina mėlynėmis
ir inkstų akmenligę, podagrą, reumatą, mažakraujystę, odos ir kitas ligas.
geriamas džiovintų uogų antpilas (1:20), ruošiamas šaltu būdu (duodama
8 h).
Mėlynių sultys gerai
skalavimams nuo dantenų ir
ertmės, ryklės ir gerklų gleivinės uždegimų. Skalauti galima ir uogų nuovirais. Šiais
mėlynės padeda ne tik
uždegimų, bet veikia ir
fitoncidas. Iš tirštai suvirtų uogų ir nuovirų daromi kompresai ir
šlapiuojančiai egzemai, nudegimams, opoms ir kai
kitoms odos
gydyti. Kompresams ir burnos
gerklės skalavimui nuoviras
iš 100 g uogų 0,5 L vandens, nuvirinus jį
250—300 g. Tokio nuoviro
keičiami kas 4—5 valandas.
Iš mėlynių lapų (jie renkami gegužės—birželio mėnesį)
arbata, kuri geriama, sergant šlapimo pūslės uždegimais ir
silpnam jos tonusui.
vartojami ir nuo skrandžio dieglių, lėtinių enteritų, tulžies ir šlapimtakių akmenligės. Lapų ekstraktai,
ir antpilai dažniausiai vartojami, sergant diabetu.
su šunimis, kuriems buvo
cukraus kiekis
ir pašalinta kasa, buvo nustatyta, kad lapų
mažina cukraus kiekį kraujyje. Taip
lapuose esantis
neomirtilinas. Sergantys diabetu
paprastai kasdien
tris kartus po stiklinę antpilo,
virti reikia 1
šaukšto smulkintų lapų stiklinei vandens. Kartais
gydymas padeda, sergant
diabeto forma.
Pastaruoju
gydytojai nustatė, kad mėlynių
yra medžiagų, gerinančių regėjimą. Todėl juos reikėtų profilaktiškai
asmenims, kurių darbas susijęs su įtemptu regėjimu, pvz., vairuotojams, mašinistams, pilotams ir pan.
krūmelis. Jo lapai elipsiški, nukrintantys, žiedai žalsvai rožiniai. Vaisiai — rutuliškos mėlynai
uogos, jų minkštimas saldžiarūgštis, sutraukiantis. Žydi gegužės, uogos sunoksta liepos—rugsėjo mėnesį. Mėlynės
beveik visoje miškų zonoje. Mėlynės —
medingas augalas, iš jų surinktas
medus yra
malonaus kvapo. Mėlynės uogos
visiškai sunokusios; jos lengvai maigosi, todėl
rinkti labai atsargiai.
renkamos sausu oru,
išdžiūvus. Konservuotos cukrumi
gerai išsilaiko. Ilgam
uogos džiovinamos pastogėse arba pavėsyje.Mėlynių
turi 5—6% cukraus, apie 1% rūgščių (citrinos, obuolių, pieno, chino, gintaro),
C, rauginių (apie 1,5%), pektininių (0,6%) ir dažinių medžiagų, glikozido mirtilino. Mėlynės turi
negu kitos
ir vaisiai mangano, daug geležies. Mėlynės
šviežios ir džiovintos. Iš uogų daromi ekstraktai, sultys, sirupai, uogienės, kisieliai, morsas. Uogomis ir sultimis,
turi raudonai
pigmento, dažomi vynai, likeriai ir nealkoholiniai gėrimai. Anksčiau iš mėlynių sulčių
gaminami purpuriniai ir
dažai dailininkams. Sumaišius su kitomis medžiagomis, iš uogų gaminami dažai
ir popieriaus dirbiniams dažyti,
lapuose yra rauginių medžiagų, organinių rūgščių (taip
ir askorbininės), eterinio aliejaus ir glikozidų neomirtilino, erikolino, arbutino.
lapai ir stiebai
odų rauginimui ir dažymui.Iš uogų pagamintas
mėlynių vynas turi gydomųjų ir dietinių savybių ir
kaip efektyvus
nuo viduriavimų. Vynas
sutraukiančiai, nes uogos
rauginių medžiagų. Todėl vidurius kietina ir šviežios uogos, uogų
antpilai, mėlynių kisielius. Mėlynės uogos — puikus skrandžio ir žarnų
reguliatorius, jas galima
nuo visokių viduriavimų ir bet
amžiuje. Be to, jos gerai
skrandžio (ypač sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui) ir žarnyno katarus. Liaudies medicina mėlynėmis
ir inkstų akmenligę, podagrą, reumatą, mažakraujystę, odos ir kitas ligas.
geriamas džiovintų uogų antpilas (1:20), ruošiamas šaltu būdu (duodama
8 h).Mėlynių sultys gerai
skalavimams nuo dantenų ir
ertmės, ryklės ir gerklų gleivinės uždegimų. Skalauti galima ir uogų nuovirais. Šiais
mėlynės padeda ne tik
uždegimų, bet veikia ir
fitoncidas. Iš tirštai suvirtų uogų ir nuovirų daromi kompresai ir
šlapiuojančiai egzemai, nudegimams, opoms ir kai
kitoms odos
gydyti. Kompresams ir burnos
gerklės skalavimui nuoviras
iš 100 g uogų 0,5 L vandens, nuvirinus jį
250—300 g. Tokio nuoviro
keičiami kas 4—5 valandas.Iš mėlynių lapų (jie renkami gegužės—birželio mėnesį)
arbata, kuri geriama, sergant šlapimo pūslės uždegimais ir
silpnam jos tonusui.
vartojami ir nuo skrandžio dieglių, lėtinių enteritų, tulžies ir šlapimtakių akmenligės. Lapų ekstraktai,
ir antpilai dažniausiai vartojami, sergant diabetu.
su šunimis, kuriems buvo
cukraus kiekis
ir pašalinta kasa, buvo nustatyta, kad lapų
mažina cukraus kiekį kraujyje. Taip
lapuose esantis
neomirtilinas. Sergantys diabetu
paprastai kasdien
tris kartus po stiklinę antpilo,
virti reikia 1
šaukšto smulkintų lapų stiklinei vandens. Kartais
gydymas padeda, sergant
diabeto forma.Pastaruoju
gydytojai nustatė, kad mėlynių
yra medžiagų, gerinančių regėjimą. Todėl juos reikėtų profilaktiškai
asmenims, kurių darbas susijęs su įtemptu regėjimu, pvz., vairuotojams, mašinistams, pilotams ir pan.
Skaniausi patiekalai su šiuo ingredientu:
-
Kokteilis „Vampyro aistra“
10/10
-
Pyragas "Vasarą palydint"
10/10
-
Sluoksniuotas grietinėlės kremo desertas su vaisiais ar uogomis
10/10
-
Sluoksniuotas grietinėlės kremo desertas su mėlynėmis
10/10
-
Mėlynių ledai
9.9/10
-
Sūrio pyragas su mėlynėmis
9/10
-
Uogų desertas
8.5/10
-
„Ananasų saulėlydis“
7.8/10
-
Ananasų ir mėlynių kokteilis
7.8/10
-
Keksiukai su mėlynėmis
7.8/10
-
Pusryčių košė su miško uogomis
7.7/10
-
Mėlynių gėrimas
7.4/10
-
Mėlynių pyragas
7.3/10
-
Šalta mėlynių sriuba
7/10
-
Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su įdaru
7/10
-
Džiovintos mėlynės
6.5/10
-
Trintos mėlynės ir žemuogės žiemai
6.5/10
-
Mėlynių uogienė
6.2/10
-
Vaisinė tyrsriubė su želiniais grietinės kukulaičiais
6.2/10
-
Šviežių uogų sriuba
5.7/10
-
Mėlynių bandelė
5.5/10
-
Sumuštiniai su mėlynėmis
5.5/10
-
Riešutų užkandėlė
5.5/10
-
mėlynių žvaigždutės
5.5/10
-
Mėlynių sriuba
4.5/10
-
Mėlynių sriuba
0/10
