-
Avienos patiekalai
(43)
-
Bulviniai patiekalai
(179)
-
Daržovių patiekalai
(884)
-
Grybų patiekalai
(140)
-
Jautienos patiekalai
(108)
-
Jūros gėrybių patiekalai
(92)
-
Kiaulienos patiekalai
(315)
-
Kiaušinių patiekalai
(122)
-
Miltų ir kruopų patiekalai
(934)
-
Paukštienos patiekalai
(299)
-
Pieniški patiekalai
(143)
-
Sojų patiekalai
(22)
-
Sūrio patiekalai
(36)
-
Vaisių ir uogų patiekalai
(304)
-
Veršienos patiekalai
(45)
-
Žuvies patiekalai
(422)
-
Žvėrienos patiekalai
(36)
Juodieji serbentai
šį augalą nerašoma senoviniuose papirusuose ir
jo neaugino Viduržemio pajūrio antikinės šalys. Tačiau gydomosiomis ir
savybėmis jis aplenkė daugelį augalų, kurie
vartojami nuo neatmenamų laikų. Serbentas,
vaistinis augalas, pirmiausia
pradėtas auginti Europoje viduramžiais, o jo
savybės buvo įvertintos dar vėliau.
juodojo serbento
valgomos, pirmą kartą paminėta XVII a. pabaigoje. Juodasis serbentas, matyt, kilęs iš Europos. Manoma,
kultūrinis juodasis serbentas atsirado, sukultūrinus laukinį,
ir dabar auga
Vakarų ir Vidurio Europos šalių.
serbentas — tai šakotas krūmas (uolaskėlinių šeimos). Jo
pirštiškai skiautėti, apatinėje jų pusėje yra dervingų liaukelių. Vaisiai — rutuliškos
tamsiai violetinės ar juodos uogos,
nusvirusiomis kekėmis. Žydi gegužės, uogos
liepos—rugpjūčio mėnesį. Šviežios saldžios ar rūgščios uogos yra
desertinis valgis. Jose
16% cukraus (daugiausia fruktozės), apie 4% organinių rūgščių (citrinos, obuolių ir kt.), kalio, geležies ir kitų mineralinių medžiagų, pektininių (0,2—0,8%), rauginių (0,39%) ir dažinių medžiagų,
vitaminų P, B1 ir provitamino A. Juodieji
turi kone
iš visų uogų ir vaisių vitamino C (iki 400 mg%). Vitaminų
ir iš perdirbtų uogų pagamintuose produktuose, nors
mažiau. Saldytos uogos
skanios, vitaminingos. Iš uogų daromos sultys, morsas, kompotas, uogienė, džemas, tyrė, marinatai, marmeladai, įvairūs konditerijos ir
gaminiai. Aromatingi serbentų lapai, juose
vitamino C, vartojami
prieskonis sūdant ir rauginant kopūstus, agurkus, pomidorus.
juose yra fitoncidų,
daržovės geriau laikosi. Juodieji
vartojami ir vynų bei likerių gamybai.
serbentų uogos ir lapai džiovinami.
uogos renkamos
oru liepos—rugpjūčio mėnesį. Vaiskočiai pašalinami ir uogos
ant švaraus pakloto
ore, po to džiovinamos džiovyklose, pastogėse po skardiniu stogu, rusiškose krosnyse. Džiovinimo temperatūra ne aukštesnė kaip 60—65 °C.
laikomos išdžiovintomis, kai
ir lengvai byra. Perdžiovintos uogos
labai trapios, lengvai trupa,
kvapo ir blogai išburksta
— dėl to jos beveik
vaistams. Išdžiovintas uogas galima
dėžutėse, paketuose, stiklainiuose sausoje, gerai vėdinamoje
ne ilgiau kaip 2 metus.
ruošiami vasarą, nurinkus uogas. Jie džiovinami džiovyklose
lauke pavėsyje. Gydymui
tokie lapai, kurių išlieka spalva ir kvapas.Iš
„senųjų" gydomųjų juodojo serbento savybių
a. pabaigoje labiausiai buvo"
sutraukiančiosios ir šlapimą varančiosios. Ir mūsų laikų liaudies medicina
gydo viduriavimus, skatina šlapimo skyrimąsi ir prakaitavimą.
gydoma nuoviru. Tam
20 g uogų stiklinei verdančio vandens, 20—30 min verdama, nukošiama.
geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3—4 kartus
dieną. Gydant ūmias skrandžio ir žarnų ligas, šalia kitų dietinių valgių duodama juodųjų serbentų kisieliaus,
arba sulčių.Juodųjų serbentų sultis
gaminti uždaruose sulčių virimo" puoduose, pagamintuose iš
aliuminio, mat jas
paprastuose sulčių spaudimo prietaisuose,
daugiau žūva vitamino C dėl
ir metalo reakcijos.Šviežių sulčių geriama, sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige,
su sumažėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu. Palankiai skrandį veikia ir šviežių lapų
bei skystas augalų ekstraktas. Uogų sulčių su
ir cukrumi patariama
stipriai košėj ant ir užkimus.Serbentų
ir lapai ypač vertinami
puikus vaistas
ir kitoms avitaminozėms gydyti
jų profilaktikai. Sveikiems žmonėms užtenka suvalgyti 15—20 g šviežių uogų,
visai parai pakaktų
C. Juodieji serbentai
skiriasi nuo kitų uogų ir vaisių,
turi labai mažai fermentų, ardančių askorbininę rūgštį. Todėl juodųjų serbentų
— patikimas natūralaus vitamino C šaltinis visą žiemą ir pavasarį. 'Iš džiovintų uogų
gėrimai. Namų sąlygomis labai lengva iš juodųjų serbentų
vitaminingą gėrimą: du valgomieji šaukštai džiovintų juodųjų serbentų uogų užpilama 1—2 stiklinėmis vandens, užvirinama, atšaldžius nukošiama. Antpilas išgeriamas
2—4 kartus (prieš valgį) per dieną. Dažnai
vitaminingi antpilai (arbatos) iš dviejų ar
augalų mišinių. Jų galima nusipirkti vaistinėje
pasigaminti patiems.Pvz., juodųjų serbentų ir erškėčio vaisių lygių dalių mišinio. 1 valgomasis šaukštas
mišinio užpilamas 2 stiklinėmis vandens, užvirinamas, leidžiama nusistoti gerai uždengtame
tol, kol atvės, nukošiama per marlę ir
skonį pridedama cukraus. Antpilo
po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.
vitamininga arbata
iš lygių dalių juodųjų serbentų, aviečių, bruknių lapų ir erškėčio vaisių. 2 valgomieji šaukštai šio mišinio užpilami stikline vandens,
10 min, leidžiama nusistoti sandariai uždarytame
kol atvės, perkošiama per marlę. Pridėjus
skonį cukraus, antpilo geriama 2
per dieną po pusę stiklinės.Labai
pasidarė nevirta juodųjų serbentų uogienė, joje ištisus
gerai išsilaiko vitaminai. Ją gaminti
taip: 1 dalį sumaltų ar sutrintų uogų sumaišyti su 2 dalimis cukraus. Uogienė vartojama
ir vakare su arbata. Si uogienė turi
vitaminų C (iki 70 mg 100 g) ir P, ją, kaip ir
gėrimus, patariama valgyti, sergant
ir hipertonine liga. Juodieji
rekomenduojami, sergant ir kitomis širdies ir kraujagyslių
bei kraujuojant.Kartais lapų
antpilu arba
(1:10) gydomi vaikai
vandenės, skrofuliozės, peršalimų (geriama po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus
dieną). Lapų antpilas padeda pašalinti iš
šlapimo rūgšties perteklių, todėl jį naudinga gerti (po keletą stiklinių
dieną), sergant podagra ir reumatu, inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige.
lapai varo šlapimą ir
reumatą, prancūzų tyrinėtojai aiškina tuo, kad jų lapų liaukutėse yra
aliejaus. Sergant sąnarių reumatiniais
ir podagra, 25 g susmulkintų lapų užplikoma 0,5L verdančio vandens, leidžiama nusistoti 4—6 h ir geriama po 1/2—1 stiklinę 4—5
per diena.
Skaniausi patiekalai su šiuo ingredientu:
-
Violetiniai sausainiai
10/10
-
Pyragas su obuoliais ir juodaisiais serbentais
9.8/10
-
Juodųjų serbentų ir pieno kokteilis
9.3/10
-
Pyragas su juodaisiais serbentais
8.1/10
-
Gaivinantis serbentų kokteilis
7.8/10
-
Vyšnių ir juodųjų serbentų kompotas
7.8/10
-
Grikių blynai be kiaušinių
7.8/10
-
Rauginti agurkai
7.1/10
-
Saldi vyšnių sriuba su makaronais
7/10
-
Džiovinti juodieji serbentai
7/10
-
Moliūgų ir persikų uogienė
7/10
-
Juodųjų serbentų likeris
6.9/10
-
Juodieji serbentai savo sultyse
6.4/10
-
Obuolių pyragas su juodaisiais serbentais
6/10
-
Rauginti agurkai žiemai
5.6/10
-
Rauginti pomidorai
5.6/10
-
Rauginti kiškio kopūstai
5.5/10
-
Rauginti agurkėliai
5.5/10
-
Uogų padažas blynams
5.5/10
-
Juodųjų serbentų uogienė
5.2/10
-
Juodųjų serbentų džemas
5/10
-
„Blackberry“ pieno kokteilis
4.9/10
-
Aštrūs rauginti agurkai
4.8/10
-
Šernienos kepsnys
4.2/10
-
Juodųjų serbentų kompotas
0/10
-
Džemas iš juodųjų serbentų
0/10
-
Vaisinis kremas
0/10
-
Juodųjų serbentų sausainiai
0/10
-
Varškės apkepas su juodaisiais serbentais
0/10
