-
Avienos patiekalai
(40)
-
Bulviniai patiekalai
(168)
-
Daržovių patiekalai
(843)
-
Grybų patiekalai
(135)
-
Jautienos patiekalai
(101)
-
Jūros gėrybių patiekalai
(80)
-
Kiaulienos patiekalai
(286)
-
Kiaušinių patiekalai
(116)
-
Miltų ir kruopų patiekalai
(888)
-
Paukštienos patiekalai
(265)
-
Pieniški patiekalai
(134)
-
Sojų patiekalai
(22)
-
Sūrio patiekalai
(36)
-
Vaisių ir uogų patiekalai
(288)
-
Veršienos patiekalai
(45)
-
Žuvies patiekalai
(398)
-
Žvėrienos patiekalai
(35)
Avižos
Aviža — varpinių šeimos vienmetis augalas. Jos
linijiški, žiedai susitelkę šluotelėmis, grūdai su plėvelės pavidalo žiedažvyniais.
Avižos nuo senovės
teritorijoje nuo Korėjos
Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kiti senovės
avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas šalinti iš pasėlių. Kartu
rašė, kad germanai iš auginamų avižų grūdų
tyrę. Galenas nurodė, kad avižos
Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o
gaminamas maistas. Tačiau maistinė ir pašarinė avižų vertė buvo pastebėta žymiai vėliau.
avižos yra viena svarbiausių varpinių kultūrų.
labiausiai vertinamos
pašaras. Avižų grūdai — puikus pašaras arkliams, o šiaudai ir pelai —
naminiams gyvuliams. Daugiausia
avižų ir vikių mišinys žaliajam pašarui ir šienui.
Avižų daugiau negu kitų javų grūduose
riebalų ir vitaminų. Juose yra 11—18% baltymų, 4—6,5% riebalų,
40% krakmolo, B grupės vitaminų, cholino ir kitų medžiagų. Iš grūdų gaminamos kruopos,
naudojami konditerijos pramonėje. Avižinės
labai maistingos, nes
daug baltymų ir augalinio aliejaus,
— geras dietinis produktas, ypač
sveikstantiems ir silpniems ligoniams. Avižinės košės
paplitusios, daugelyje šalių jos
tradicinis pusryčių valgis. Iš kruopų gaminamos sriubos,
ir pan. Populiarūs avižiniai dribsniai (herkulesas) ir šustinis, kurie
iš aukščiausios rūšies kruopų. Iš avižų daromas kavos pakaitalas.
avižos vartojamos labai seniai.
Dioskoridas grūdus vartojo kompresams, jų tyrę —
viduriavimo, o gleivėtą skystį — nuo kosulio. Avižos medicinoje
ir dabar. Kruopų nuoviras (dažnai su medumi) duodamas
stiprinanti priemonė išsekusiems ligoniams ir
tuberkulioze. Jo duodama ir kaip
vidurių paleidžiamojo vaisto. Sergantiems skrandžio ir žarnų ligomis
maistingas kisielius, turintis aptraukiančiųjų savybių.
verdamas iš kruopų antpilo
dalies (antpilui duodama
8—10 h). Žalių avižų vandens antpilas
kaip prakaitą, šlapimą varantis ir karštį mažinantis vaistas. Jų
antpilas vartojamas
tonizuojanti priemonė, išsekus, esant
pervargimui, nuo neurastenijos, nemigos. Jis
ir norintiems mesti rūkyti. Šviežių avižinių šiaudų
(0,5—1 kg šiaudų vienai voniai) gydomasi
reumato, sąnarių uždegimo, strėnų gėlos, o vietiniais apiplovimais — kerpligės,
ir kitų odos ligų. Apiplovimams
nuoviras 1:10. Labai
kojoms, jos mirkomos avižinių šiaudų ir ąžuolo žievės nuovire.
vartojama šviežių želmenų esencija.
linijiški, žiedai susitelkę šluotelėmis, grūdai su plėvelės pavidalo žiedažvyniais.Avižos nuo senovės
teritorijoje nuo Korėjos
Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kiti senovės
avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas šalinti iš pasėlių. Kartu
rašė, kad germanai iš auginamų avižų grūdų
tyrę. Galenas nurodė, kad avižos
Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o
gaminamas maistas. Tačiau maistinė ir pašarinė avižų vertė buvo pastebėta žymiai vėliau.
avižos yra viena svarbiausių varpinių kultūrų.
labiausiai vertinamos
pašaras. Avižų grūdai — puikus pašaras arkliams, o šiaudai ir pelai —
naminiams gyvuliams. Daugiausia
avižų ir vikių mišinys žaliajam pašarui ir šienui.Avižų daugiau negu kitų javų grūduose
riebalų ir vitaminų. Juose yra 11—18% baltymų, 4—6,5% riebalų,
40% krakmolo, B grupės vitaminų, cholino ir kitų medžiagų. Iš grūdų gaminamos kruopos,
naudojami konditerijos pramonėje. Avižinės
labai maistingos, nes
daug baltymų ir augalinio aliejaus,
— geras dietinis produktas, ypač
sveikstantiems ir silpniems ligoniams. Avižinės košės
paplitusios, daugelyje šalių jos
tradicinis pusryčių valgis. Iš kruopų gaminamos sriubos,
ir pan. Populiarūs avižiniai dribsniai (herkulesas) ir šustinis, kurie
iš aukščiausios rūšies kruopų. Iš avižų daromas kavos pakaitalas.
avižos vartojamos labai seniai.
Dioskoridas grūdus vartojo kompresams, jų tyrę —
viduriavimo, o gleivėtą skystį — nuo kosulio. Avižos medicinoje
ir dabar. Kruopų nuoviras (dažnai su medumi) duodamas
stiprinanti priemonė išsekusiems ligoniams ir
tuberkulioze. Jo duodama ir kaip
vidurių paleidžiamojo vaisto. Sergantiems skrandžio ir žarnų ligomis
maistingas kisielius, turintis aptraukiančiųjų savybių.
verdamas iš kruopų antpilo
dalies (antpilui duodama
8—10 h). Žalių avižų vandens antpilas
kaip prakaitą, šlapimą varantis ir karštį mažinantis vaistas. Jų
antpilas vartojamas
tonizuojanti priemonė, išsekus, esant
pervargimui, nuo neurastenijos, nemigos. Jis
ir norintiems mesti rūkyti. Šviežių avižinių šiaudų
(0,5—1 kg šiaudų vienai voniai) gydomasi
reumato, sąnarių uždegimo, strėnų gėlos, o vietiniais apiplovimais — kerpligės,
ir kitų odos ligų. Apiplovimams
nuoviras 1:10. Labai
kojoms, jos mirkomos avižinių šiaudų ir ąžuolo žievės nuovire.
vartojama šviežių želmenų esencija.
Skaniausi patiekalai su šiuo ingredientu:
-
Avižiniai blynai
7.5/10
-
Avižinės bandelės
6.9/10
-
Avižinė košė
6.1/10
-
Avižienė su grybais
6/10
-
Po kalėdiniai sausainiai
5/10
-
Beržų sula
4/10
